- vijūnas
- 2 vijū̃nas sm. (2) KI40, KII354, K, LsB396, Rtr, FrnW, NdŽ, Smln; D.Pošk, KlvK82 žr. 1 vijoklis: 1. Ls, L, E(Ar), LBŽ Bulvinis vijū̃nas Yl. Vijūnai tai bulves užsmaugia, jeigu pasitaiko Sdr. Vijū̃nai, jei jų privysta, rugius sutraukia Vl. Ką jūs tę uogų rasit – apyniai, vijū̃nai, žolė iki galvos Skr. 2. B478, R, MŽ, MŽ2337, LsB396, N Tekančios saulės spinduliai džiovina ašarų lašelius, miegančius ant ąžuolų atžalėlių ir vijūnų LzP. ^ Olė susidraugavo su tomis moterimis, kibte prie jų prikibo, lygu tas vijūnėlis be pasparos dažnai kabinasi jurgino stiebelio LzP.
Dictionary of the Lithuanian Language.